Lieknėti verta! Nes:
Sukaupta pakankamai mokslinių tyrimų duomenų, pagrindžiančių mitybos ir sveikatos ryšį. Dėl nesveikos mitybos atsiranda išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, piktybiniai navikai, cukrinis diabetas, nutukimas, osteoporozė, ir kitos išsivysčiusių šalių visuomenę varginančios ligos.
Didelė cholesterolio koncentracija kraujyje – vienas svarbiausių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių. Maistas, kuriame yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, trans mononesočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio, didina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją kraujyje ir skatina išeminės širdies ligos atsiradimą. Augaliniuose aliejuose esančios polinesočiosios ir mononesočiosios riebalų rūgštys mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Omega-3 polinesočiosios rūgštys, kurių yra jūros žuvų riebalų sudėtyje, mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje, kraujo krešuminės sistemos aktyvumą, todėl apsaugo nuo aterosklerozės atsiradimo. Cholesterolio koncentraciją mažinančiu poveikiu pasižymi tirpiosios maistinės skaidulos: pektinai, esantys obuoliuose, serbentuose, agrastuose ir kituose vaisiuose ir uogose; avižų, miežių maistinės skaidulos. Antioksidantai, kurie gaunami su augaliniais maisto produktais, saugo mažo tankio lipoproteinus nuo oksidacijos ir stabdo aterosklerozės progresavimą. Folio rūgštis mažina homocisteino, kuris laikomas vienu iš išeminės širdies ligos rizikos veiksnių, koncentraciją kraujyje.
Arterinis kraujospūdis dažniau padidėja nutukusiems žmonėms. Hipertenzijos riziką didina didelis valgomosios druskos kiekis maiste. Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad nuo kraujospūdžio padidėjimo saugo pakankamas kalio, magnio, polinesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas.
Laikoma, kad net 30 proc. piktybinių navikų atsiranda dėl nesveikos mitybos . Nutukimas didina moterų gimdos gleivinės, taip pat krūties vėžio po menopauzės laikotarpiu riziką. Nutukusiems žmonėms dažniau būna tulžies pūslės ir storosios žarnos vėžys. Maistas, kuriame daug sočiųjų riebalų rūgščių, skatina storosios ir tiesiosios žarnos, prostatos vėžio riziką. Kai kurie tyrimai nustatė ryšį tarp raudonosios mėsos (jautienos, kiaulienos, avienos) vartojimo ir storosios žarnos vėžio. Sūdytas, rūkytas, konservuotas maistas yra skrandžio vėžio rizikos veiksnys. Daržovėse ir vaisiuose rasta daug medžiagų, apsaugančių nuo vėžio atsiradimo. Gausiai valgant daržovių ir vaisių galima išvengti daugiau nei dešimties lokalizacijų (burnos, stemplės, skrandžio, storosios ir tiesiosios žarnos, plaučių, gerklų, krūties ir kt.) vėžio.
Nutukimas tampa vis svarbesne išsivysčiusių šalių sveikatos problema, nes jo paplitimas nuolat didėja . Nutunkama, kai su maistu gaunama daugiau energijos nei jos išeikvojama. Daug energijos turi riebus maistas. Riebalai, palyginti su angliavandeniais ir baltymais, greičiausiai kaupiasi organizme. Fizinio aktyvumo trūkumas taip pat skatina nutukimą. Nutukę žmonės gyvena trumpiau nei turintys normalų svorį. Nutukusiems žmonėms didesnė tikimybė susirgti išemine širdies liga, nes jiems didėja mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija, mažėja didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija, didėja trigliceridų koncentracija. Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad nutukimas yra nepriklausomas išeminės širdies ligos rizikos veiksnys. Jau buvo minėta, kad nutukusiems dažniau padidėja kraujospūdis, vystosi vėžys. Nutukimas yra pagrindinė susirgimo diabetu, nepriklausomu nuo insulino, priežastis. Nutukus padidėja rezistentiškumas insulinui, mažėja insulino sekrecija. Nutukusiems žmonėms dažniau susidaro akmenų tulžies pūslėje, skauda sąnarius, jie dažniau suserga osteoartritais, artrozėmis, podagra. Žmonių, turinčių antsvorį, psichinė savijauta taip pat būna blogesnė.