Parašė Edita 2007-11-01 Straipsniai | 0 komentarų
,,Nuo iki” 2007-11 Mėtanti kilogramus Tekstas: Gedas Saročka-Žvyras Foto: asmeninis E. Poškaitienės albumas ir „Ciklopas“? Nuo užpakalio numesti kilogramą lašinių nelengva, bet malonu. Edita Poškaitienė (37 m. aerobikos trenerė, kūno statybos instruktorė, mitybos specialistė, LNK realybės šou „XXL“ nugalėtojo mitybos patarėja) tai patyrė savu kailiu. Dabar ji padeda kitiems. Jos klientų vidutinis tempas – minus keturi kilogramai per mėnesį. Be dietų, be hantelių, be papildų, be skausmo. Lietuviai tunka „Šlykščiai skamba žodis „nutukimas“, tačiau esu priversta jį vartoti vis dažniau. Kasdien matau storus žmones gatvėse, sporto klube, susibūrimuose, koncertuose. Antsvoris ir lietuviui jau tampa problema. Nereikalingi lietuvio kilogramai atsirado tik dėl patogaus, konfortabilaus ir sėslaus gyvenimo. Seniau būras lietuvis keldavosi kartu su saule, pašerdavo gyvulius, išmėždavo mėšlą, spėdavo prižiūrėti vaikus, kurių buvo ne 1 ir ne 2, o 8 – 12. Visus pamaitindavo, išplaudavo lėkštes, aslą. Valgydavo irgi ne tiek, kiek norėdavo, o tiek, kiek įdėdavo. Svoris neaugdavo natūraliai: žmogus judėdavo visą dieną, pavargdavo, organizmas sunaudodavo viską, ką gaudavo. Dabar laikai patogūs bujoti antsvoriui: per dieną sėdime automobilyje, darbe, namuose su distancinio valdymo pultu. Buities darbus už žmogų dirba buities technika. Paradoksalu, bet tai kenkia sveikatai. Pradėkime sportuoti. Bent judėti!” Lietuviai tuks? Problemos sprendimo būdai paprasti. Pradžioje nereikia net sporto klubo. Užtenka ėjimo, bėgimo. Rekomenduoju trumpoms distancijoms atsisakyti automobilio. Tai paprasti geri dalykai, prie kurių esame įpratę, bet kurių sunku atsisakyti. Sunku atsisakyti, nes teisinamės, kad skubame. Šiuolaikiškai skubantiems yra sporto klubas, prestižiniai-madingi sportai, kaip lauko tenisas, jojimas, kaitavimas, šaudymas. Svarbiausia, kad žmogaus dienoje atsirastų judesys. Tam nereikia atsisakyti nei mobilaus telefono, nei pultelio, nei skalbyklės. Bjaurusis ančiukas Paauglystėje buvau labai apkūni. Kūno kultūros pamoka buvo pati nemėgstamiausia, nes turėjau viršsvorio ir man joje niekas nesisekdavo. Normatyvai ir reikalavimai man buvo svetimi. Darydavau viską, kad nenueičiau į tą pamoką. Toks buvo mano pirminis santykis su sportu. Tačiau mėgau šokti. Nekreipdama dėmesio į apkūnumą ir nukarusį pilvą šokau nuo 5-erių metų. Kaip visoms būna, atėjo laikas, kai pati sau nusibodau, iš manęs labai stipriai pasišaipė, praėjau daryti išvadas: reikia keistis. Neišmaniau, ką reikia daryti, ėmiau eksperimentuoti su savo kūnu. Laikiausi įvairiausių dietų, nors jos tuo metu nebuvo populiarios. Apie jas sužinodavau iš draugių, tetų, viską išbandydavau – savimi patikrinau labai daug ir įvairių svorio metimų dalykų. Ekstremaliausia, ką išbandžiau, buvo 7-ių dienų bado dieta: vartojau tik skysčius – vandenį, arbatą, kavą. Nusprendžiau, kad tai yra didžiausia nesąmonė, kokią kada nors moteris yra sugalvojusi. Jaučiausi lengviau, bet neatsikračiusi visko, ko...
daugiau